Alaus darykla

Alaus darykloje putoja gyvas, specialiai šventei pagal senuosius receptus pagamintas "Dvaro Pono alus" – ilgai brandintas, per jokius filtrus nefiltruotas, apynio spurgu kvepiantis, tik puotos svečiams pagamintas išskirtinio skonio alus. Į Raudonę atvyksta vyriausieji aludariai iš visos Lietuvos. Jie atskleidžia turtingą alaus istoriją. Savo senelių "bražnikes" išsitraukę senieji aludariai verda alaus sriubą. Ta sriuba stebuklinga – nuo pavasario permainingų orų ir nuotaikų pagydo. Nuo ankstyvo pavasario lietuviško alaus statinaitės plukdomos tiesiai į pilį.

Aliejinė ir blyninė

Pilies aliejinėje ir blyninėje tarnaitės iš senovinių indų pilsto pirmo spaudimo tik iš ypač kruopščiai atrinktos žaliavos aliejų, šeimininkės ant senovinių krosnių kepa gardžius blynus ir vaišina šventės svečius. Mažiausiems šventės lankytojams sukasi blynų karuselė.

Aptieka

Dvaro aptiekoje šeimininkauja senosios vaistininkystės žinovai, siūlo antpilų, nuovirų ir piliulių, grąžinančių jaunystę ir gyvenimo džiaugsmą. Žolininkai pasakoja apie žoleles, kurios auga panemunės pievose ir gydo nuo daugybės ligų. Visus metus aptiekoriai studijuoja senovinius receptus ir tik iš natūralių vaistingųjų medžiagų pagamina piliulių, kuriomis gydo sveikatos stokojančius šventės svečius. Vilkijos aptiekorius Švambaris sukūrė "Trejų devynerių" žolelių mišinį. Po šventės jis padeda atgauti jėgas ir pataisyti sveikatą. Specialiai šventės mažiesiems lankytojams gaminami saldainiai iš ajerų.

Aromatų kiemelis

Į Raudonės pilį atkeliauja stebuklingų žolelių ir aromatų žinovės. Jos atveža legendinį ponios Olgos levandų vandenį. Nepaprastą galią turinčio levandų vandens puotos svečiai gali įsigyti suvenyriniuose buteliukuose. Viešnios iš augalinių aliejų verda kvapnų muilą, moko, kaip pasigaminti kremus, balzamus, sau tinkamą kvapą, kaip nuraminti sielą ir išlaikyti gerą nuotaiką.

Bravoras

Karščiu tvokia, rugiu kvepia dvaro bravoras. Čia vyksta spektaklis - profesionalūs aktoriai, tarsi tikri amato žinovai, puotos svečių akivaizdoje iš brogos lašina ugninį skystį ir siūlo to stirpraus viralo po gurkšnelį paragauti.

Dvaro prausykla ir skalbykla

Dvaro prausykla ir skalbykla kviečia svečius nusiplauti rankas, senoviškai išsitrinkti skalbinius. Iš varinių ąsočių teka tyras šaltinio vanduo, katile kunkuliuoja verdamas muilas. Išvirto su žolelėmis, raudonųjų palmių aliejumi ir netgi lietuvišku auksu – gintaru, galima nusipirkti ir lauktuvių namo parsivežti. Į dvaro prausyklą atvyksta muilo gamybos ekspertai iš seniausio muilo fabriko Lietuvoje, pataria kaip išsirinkti geriausią.

Dvaro ūkis

Dvaro ūkyje ganosi avys, ožkos, paršiukai, triušiai, poniai. Mažieji šventės lankytojai gali juos glostyti, pamaitinti ir su jais nusifotografuoti. Gyvulininkystės instituto dabuotojai į Raudonę atveža senovinių šiurkščiavilnių avių ir baltųjų žąsų, pasakoja svečiams apie prieš 100 metų ir dar seniau Lietuvos dvaruose ir ūkiuose augintus gyvulius.

Fotografas

Per šventę pilies vidiniame kiemelyje veikia dvaro kostiuminė. Čia galima apsirengti istoriniais kostiumais, užsidėti skrybėlaitę, įsitaisyti krėsle ar netgi karietoje ir prisiminimui nusifotografuoti su didikų šeima, dvaro tarnaitėmis, liokajais ir kurtais.

Aplinkinių dvaro kaimų kulinarijos ir amatų kiemelis

Kulinarinio paveldo puoselėtojai vaišina kugeliu, didžkukuliais, sūriais su medumi, kastiniu, naminiais meduoliais, rūgšteliniais barščiais, rugine, pusine, šilkine košėmis, virtinukais ir kitokiais skanumynais. Pateikiama įvariausių skanumynų iš miltų, pieno, bulvių ir žuvies.

Pieninė ir sūrinė

Šviežio pieno kvapas vilioja užsukti į senąją Pilies pieninę ir sūrinę ragauti kastinio, šviežios varškės, tradicinių obuolių sūrių, sūrių su įvairiomis žolelėmis. Pienininkai muša sviestą, spaudžia sūrius, pilsto pieną, visko duoda paragauti. Specialiai šventei pagaminama kastinio suvenyriniuose moliniuose indeliuose, varškės sūrelių lauktuvėms, kulinarinio paveldo tradicinių gaminių. Mažuosius šventės svečius džiugina ledų ir pieno kokteiliai, ledai su braškėmis, miško uogomis, vanile, šokoladu. Senovinėje ledainėje ragaujame ledų pagal senąjį receptą iš šviežio pieno, cukraus ir juodųjų serbentų.Verda neregėtas gyvenimas – kaip senais laikais garsiojoje Linderio pieninėje. Paskutinysis pilies šeimininkas Juozas de Faria e Kastro vadovauti pieninei poną Linderį pasikvietė iš Šveicarijos. Senieji Raudonės gyventojai dar ir dabar prisimena apvalius centnerinius Linderio sūrius – visai tokių ir dabar ragaujama teatralizuotoje pilies pieninėje ir sūrinėje.

Pilies kavinaitė

Į Pilies kavinaitę vilioja užsukti aromatingas kavos kvapas. Čia ragaujame populiariu būdu senoviniuose induose išvirtos tradicinės braziliškos kavos, daugiau sužinome apie kavos virimo subtilybes, kavos gėrimo tradicijas. Gurkšnodami kvapnią mėtomis, šokoladu, grietinėle paskanintą kavą, stebime kaip kavos ekspertai skrudina kavos pupeles, mala ir pakuoja ją į suvenyrinius maišelius. Smagurius gundo įvairiausi pyragaičiai su vaisiais ir šokoladu.

Pilies kepyklėlė

Sukasi girnos senovinėje "Pilies kepyklėlėje". Malame miltus ir kartu su kepyklos meistrais kepame naminę duoną. Pasakojame apie senoviškus tešlos gaminimo receptus ir patys kepame bandeles, meduoliukus, keksiukus ir kitus gardėsius. Kepyklėlėje skanaujame senosios receptūros su saulėgrąžomis, rugiais, linų sėmenimis, sezamo sėklomis ir traiškytais grūdais paskanintas duoneles. Sočios ir kvapnios duonos aromatas kiekvieną vilioja užsukti į jaukią pilies kepyklėlę.

Pilies menų dirbtuvė

Pilies menų dirbtuvėje geriausi rankdarbių meistrai padeda pasigaminti įvairiausių papuošalų: medalijonų, auskariukų, apyrankių, medinių angeliukų, širdelių. Senoviniu būdu karpomos servetėlės. Dekupažo meistrai moko sendinti įvairius daiktus, dekoruoti ant porceliano, medienos ir kitų medžiagų.

Pilies paštas

Pilies pašte šeimininkauja Ryšių istorijos muziejaus ir Lietuvos pašto darbuotojai. Iš muziejaus į Raudonę atkeliauja senieji telefono aparatai ir komutatoriai. Jie XIX a. sujungdavo skambučius iš vieno dvaro į kitą. Pašto darbuotojai ant atviruko suklijuoja jau senų seniausiai visų pamirštas telegrafo juosteles ir patvirtina oficialiu šventės antspaudu. Specialiai pilies šventei išleidžiami istoriniai atvirukai. Pirmieji jų gauna turizmo, sporto ir laisvalaikio parodos "Vivattur" lankytojai. Šimtai karpytais kraštais ir levandomis kvepiančių atvirlaiškių, pažymėtų "Panemunių žiedų" antspaudu, iš Pilies pašto kasmet iškeliauja į įvairiausius pasaulio kampelius.

Saldainių krautuvėlė

Specialiai šventei saldainių fabriko darbuotojai atkūrė saldumynų, kuriais praėjusį šimtmetį vaišindavosi dvarininkai, receptus. Saldainių krautuvėlėje prekiaujama specialiai šventei pagamintais suvenyriniais saldainių rinkiniais, saldainiais "Raudonės pilies cukierka", "Pilies ponios saldi dovanėlė". Puoselėjame kulinarinio paveldo tradicijas, per šventę demonstruojame istorinę saldainių gamybą.

Žvejų kiemelis

Žvejų kiemelyje liepsnoja laužai. Tradiciškai kepame žiobrius, rūkome žuvis, verdame žuvienę katiluos. Kiekvienais metais žuvienė vis kvapnesnė. Žvejai ją ruošia iš penkių žuvų. Specialiai į Raudonę plukdomos silkių statinės ir dėžės su šviežia žuvimi. Į šventę atvyksta ir svečiai iš salos, kvepiančios žuvimi. Kol Neptūnas Raudonėje kelia vėją, žvejai verda dviejų rūšių žuvienę, o jų žmonos kepa gardėsius svečiams. Į žvejų kiemelį atvyksta ir paties garsiausio teatro aktoriai, užgroja muzikantai, suskamba Jurbarko krašto dainos. Šalimais meistrai skaptuoja valtis, neria tinklus. Veikia senųjų fotografijų, valčių, žvejybos įrankių, tinklų paroda. Nuo seniausių laikų Panemunės garsios "Žiobrinėmis". Ant medinių iešmų susmeigtus aplink laužus kepdavo žiobrius. Putodavo alus, grodavo orkestrai, išrinkdavo žiobrių karalienę.